דָּאַב‎ (dâʼab|daw-ab'|verb|become faint)
[Heb] דָּאַב‎ ETCBC: דאב‎ (verb|languish) OSHL: d.ab.aa TWOT: 392 GK: H1790 Greek: ἀσθενέω
Derivation: a primitive root;
Strong's: to pine
KJV: mourn, sorrow(-ful).